Kas yra demencija? Tipai ir priežastys

Kas yra demencija? Tipai ir priežastys.

Kai pastebime savyje ar savo artimuosiuose „keistą elgesį“, pavyzdžiui, užmirštamas svarbias datas, pokalbio metu pamestą mintį ar sunkumus tvarkant paprastus reikalus įstaigose, kyla nerimas. Dažnai tada girdime guodžiančius žodžius: „ką padarysi, tai tiesiog senatvė“. Tačiau šiuolaikinės medicinos žinios sako labai aiškiai: demencija nėra natūrali senėjimo dalis. Tai ligos procesas, reikalaujantis supratimo, dėmesio ir atitinkamos pagalbos. Svarbu pabrėžti – tai nėra viena konkreti liga, o sąvoka, po kuria slepiasi daug skirtingų priežasčių.

Demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga. Demencijai, kaip sindromui, būdingas tam tikras rinkinys simptomų, kurie randasi dėl galvos smegenų pakitimų. Demencija paveikia mąstymą, elgesį, gebėjimą atlikti kasdienes užduotis – visa tai turi įtakos asmens įprastam buitiniam ir profesiniam gyvenimui. Dažniausios demencijos priežastys – tai Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija, demencija su Lewy kūneliais, frontotemporalinė demencija, su alkoholiu susijusi demencija. Riziką išvystyti demenciją turi asmenys sergantys tam tikromis neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Parkinsono liga, ar lėtinėmis nervų sistemos ligomis, tokiomis kaip epilepsija.

Lengviausia demenciją įsivaizduoti kaip skėtį, po kuriuo slepiasi konkrečios ligos, pažeidžiančios nervines ląsteles (neuronus) ir sukeliančios sunkumų kasdienėje veikloje. Nors simptomai būna panašūs, už pokyčių smegenyse slypinčios priežastys gali būti visiškai skirtingos.

Alzheimerio liga – dažniausias scenarijus

Būtent ši liga nulemia didžiausią visų demencijos atvejų dalį. Kodėl ji vystosi? Sergančio žmogaus smegenyse pradeda kauptis dviejų rūšių patologiniai baltymai. Jie apie neuronus suformuoja tam tikrus „blokus“ ir „raizginius“, kurie apsunkina, o ilgainiui ir visiškai sustabdo ryšį tarp nervinių ląstelių. Alzheimerio liga dažniausiai prasideda labai nepastebimai. Pradžioje ji pažeidžia struktūras, atsakingas už naujos informacijos įsiminimą. Todėl ligonis gali kuo puikiausiai prisiminti vaikystės detales, tačiau neatsiminti ką tik ką valgė pusryčiams.

Kraujagyslinė demencija – kai trūksta deguonies

Tai antra pagal dažnumą demencijos forma, glaudžiai susijusi su bendra mūsų sveikatos būkle, įskaitant kraujotakos sistemą. Ji kyla tuomet, kai kraujagyslės, tiekiančios kraują į smegenis, yra pažeistos, susiaurėjusios arba užsikimšusios. Smegenims reikalingas nuolatinis deguonies ir gliukozės tiekimas – jei kyla pertrūkių (pavyzdžiui, dėl mikroinsultų), nervinės ląstelės pradeda žūti. Šios rūšies demencija dažnai vystosi „pakopomis“ – sveikatos būklė gali staiga pablogėti, pavyzdžiui, po patirto insulto. Kas itin svarbu – kraujagyslinė demencija yra glaudžiai susijusi su tokiomis ligomis kaip padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija), aterosklerozė ar cukrinis diabetas. Stabilus šių ligų gydymas ir rūpinimasis kraujagyslėmis yra esminis apsaugos nuo šios demencijos formos elementas. Svarbu ir tai, kad tam tikri kraujagysliniai pokyčiai gali būti pristabdyti ar iš dalies koreguojami.

Po demencijos skėčiu slypi ir kitų susirgimų. Vienas jų – demencija su Lewy kūneliais. Šiuo atveju smegenyse kaupiasi kiti specifiniai baltymai, o liga – be atminties sutrikimų – sukelia simptomus, primenančius Parkinsono ligą (pvz., raumenų stingulį, eisenos sutrikimus) bei labai būdingas, tikroviškas regos haliucinacijas. Savo ruožtu kaktoje-smilkininėje demencijoje pažeidžiamos priekinės smegenų dalys. Šių ligonių atmintis pradžioje gali veikti nepriekaištingai, tačiau labai ryškiai pasikeičia jų elgesys ir asmenybė. Iki šiol ramus buvęs žmogus gali tapti impulsyvus, apatiškas arba nustoti laikytis visuomenės normų.

Išgirdus diagnozę, šeimos labai dažnai kelia klausimą: „kur mes suklydome?“. Verta garsiai ir aiškiai pasakyti: dėl ligos niekas nėra kaltas. Demencija yra fizinis susirgimas, lygiai taip pat kaip cukrinis diabetas ar širdies liga. Ligonis savo elgesio nekeičia tyčia, o artimieji savo veiksmais ligos nesukėlė. Kartu šiuolaikinis mokslas pateikia mums labai svarbią ir optimistinę pamoką: nors genų paveikti negalime, savo kraujagyslių ir smegenų būklę valdyti galime. Pasitelkdami tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą, cukraus kiekio kraujyje bei kraujospūdžio kontrolę ir puoselėdami socialinius ryšius, galime stengtis sumažinti kai kurių demencijos formų riziką arba nutolinti jų vystymąsi.