Ankstyvieji demencijos simptomai: į ką atkreipti dėmesį?

Ankstyvieji demencijos simptomai – į ką atkreipti dėmesį?

Apie demenciją kalbama vis dažniau. Ir pagrįstai, nes ankstyva diagnozė turi didžiulę reikšmę. Verta žinoti simptomus, kurie turėtų patraukti mūsų dėmesį, kad galėtume tinkamai ir jautriai sureaguoti. Kas gi turėtų kelti nerimą? Ar kiekvienas užmaršumas, pavyzdžiui, kur pasidėjome akinius, iškart reiškia, kad vystosi demencija?

Fiziologinis, natūralus senėjimo požymis yra situacija, kai pamirštame kieno nors vardą, bet po akimirkos jį prisimename, arba kai dėl išsiblaškymo retkarčiais pametame raktus. Apie problemą kalbama tada, kai nauja informacija apskritai neišsaugoma smegenyse arba kai sergantysis ne tik nežino, kur pasidėjo raktus, bet ir pamiršta, kam jie skirti. Tai pirma, o antra – su problema susiduriama tuomet, kai šios situacijos kartojasi ir apsunkina kasdienį gyvenimą.

Signalai, į kuriuos reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį:

• Atminties sutrikimai

Dažniausiai tai pirmasis signalas, keliantis nerimą. Pokyčiai smegenyse greičiausiai paliečia trumpalaikę atmintį – tą, kuri veikia kaip mūsų kasdienis užrašų sąsiuvinis. Todėl mūsų artimasis (arba mes patys) gali be užstrigimo deklamuoti pradinės mokyklos eilėraščius ar prisiminti atostogas prieš daugelį metų, tačiau po kelių minučių pamiršta, apie ką tik ką kalbėjomės arba ar jau valgė pusryčius. Taip pat pasitaiko, kad daiktai paliekami visiškai nelogiškose vietose (pvz., televizoriaus pultelis šaldytuve) arba sistemingai praleidžiami sutarti susitikimai bei vizitai.

• Asmenybės ir nuotaikos pokyčiai

Labai dažnai pirmuoju pavojaus signalu tampa ne atminties sutrikimai, o elgesio pokyčiai. Kompanijos siela pradeda vengti žmonių ir užsidaro savo kambaryje. Iki šiol būdęs švelnaus būdo žmogus tampa ūmus, įtarus, nepatiklus arba itin užsispyręs. Atsiranda pasyvumas – apleidžiamas mėgstamas sodas ar ūkininkavimas sode/kieme. Prie to gali prisidėti paros ritmo sutrikimai (nemiga naktį ir nuolatinis snūstelėjimas dieną), apetito svyravimai bei bendra apatija. Verta atsiminti, kad tai nėra pikta valia, o smegenų reakcija į progresuojančią ligą.

• Sunkumai atliekant kasdienius darbus

Veiksmai, kuriuos dešimtmečius atlikdavome automatiškai, pradeda priminti kopimą į aukštą kalną. Skalbimo mašinos įjungimas, naudojimasis telefonu ar mėgstamos televizijos laidos įjungimas tampa sudėtingomis mįslėmis. Šie pokyčiai progresuoja palaipsniui: iš pradžių sunkumų kyla ruošiant kelių patiekalų pietus ar planuojant pirkinius, o laiko tėkmėje problema tampa net duonos atpjovimas ar arbatos pasidarymas. Vėlesniuose etapuose prisideda sunkumai atliekant tokius bazines užduotis kaip drabužių pasirinkimas ar savarankiška higiena.

• Netikėtai pradingstantys žodžiai

Procesai, susiję su smegenų pažeidimu, stipriai veikia gebėjimą bendrauti. Mūsų artimasis gali sakinio viduryje pamesti mintį ir visiškai pamiršti, apie ką pasakojo. Dažnai pradeda trūkti tinkamų žodžių – vietoj „tušinukas“ pasakys „tai, kuo rašoma“ arba panaudos visiškai netinkamą apibūdinimą. Pokalbis praranda natūralų sklandumą, o tai kelia didelę frustraciją bei stresą tiek pačiam sergančiajam, tiek jo aplinkai.

• Dezorientacija erdvėje

Pasimetimo jausmas – dar vienas svarbus signalas. Pradžioje tai gali liesti tik naujas ar retai lankomas vietas – pavyzdžiui, kyla sunkumų ieškant išėjimo iš didelės poliklinikos pastato ar tualeto pažįstamųjų bute. Sergantysis tuomet tampa ryškiai nesaugus ir apimtas baimės. Kasdien ligai progresuojant, orientacija nusilpsta iki tokio lygio, kad artimas žmogus gali pasiklysti gyvenamajame kvartale, kuriame vaikščiojo pastaruosius dvidešimt metų, ir nesugebėti rasti kelio atgal į namus.

Pastebėti šiuos signalus artimajam būna itin sunku. Žinios apie pirmuosius ligos simptomus suteikia šeimos nariams galimybę padėti ir veikti. Jei pastebite šiuos pokyčius, neignoruokite jų. Apie savo stebėjimus visada reikėtų pasikalbėti su gydytoju, kuris nukreips atitinkamiems tyrimams.

Dauguma demenciją turinčių asmenų patiria keletą iš minėtų požymių, laikui bėgant, jie pajunta, kad savarankiškai atlikti užduotis tampa vis sunkiau. Kadangi demencijos požymiai ir simptomai kinta progresuojant būklei, tiek demenciją turinčiam asmeniui, tiek šeimos nariams gali būti sudėtinga prisitaikyti prie kintančių gyvenimo aplinkybių.