Demencijos diagnostika: kaip atpažinti ligą?

Demencijos diagnostika: kaip atpažinti ligą ?

Kadangi apie demenciją sklando daug dažnai klaidingų įsitikinimų ir stereotipų, būna sunku net patiems sau prisipažinti, kad vyksta kažkas, dėl ko verta pasitarti su gydytoju. Visgi greita ir tiksli diagnozė yra būtina, norint atgauti saugumo jausmą ir pritaikyti tinkamus veiksmus.

Į kokį specialistą kreiptis? Kodėl būtent neurologas?

Kai galiausiai nusprendžiame ieškoti pagalbos, dažnai iškyla sunkumų pasirenkant tinkamą specialistą. Kas gi turėtų diagnozuoti ir gydyti pacientą, kuriam įtariamas demencijos vystymasis? Vidaus ligų gydytojas? Geriatras? Psichiatras?

Priimdami sprendimą, pas ką vykti, turėtume prisiminti, kad demencija yra simptomų rinkinys, kylantis dėl neurodegeneracinių, t. y. neurologinių ligų. Dėl šios priežasties tinkamas specialistas diagnostikai ir paciento priežiūrai turėtų būti patyręs gydytojas neurologas. Nors kitų specialybių gydytojai taip pat turėtų gebėti atpažinti simptomus ir tolesniame etape nukreipti būtent pas neurologą.

Kodėl ne geriatras ar vidaus ligų gydytojas? Pasinaudokime paprastu palyginimu. Kai turime problemų su širdimi, einame pas kardiologą. Kai šlubuoja regėjimas, pagalbos ieškome pas okulistą. Gydytojas geriatras turi puikią kvalifikaciją rūpintis senjorais ir gydyti garbaus amžiaus ligas, tačiau demencija nėra tiesiog „senatvė“. Tai konkretūs neurologiniai sutrikimai, o visišką kompetenciją juos gydyti turi būtent neurologas.

Pirmas žingsnis: geras pasiruošimas ir šeimos gydytojas

Diagnozės procesas dažniausiai prasideda šeimos gydytojo kabinete, kadangi būtent jis išduoda būtiną siuntimą pas specialistą. Kad šis vizitas būtų naudingas, verta pasiruošti. Pavyzdžiui, galite su savimi pasiimti užrašytus visus pastebėjimus, kurie kelia nerimą, tiksliai nurodydami jų dažnumą ir pasireiškimo aplinkybes. Su tokiais užrašais šeimos gydytojui bus lengviau surinkti tikslią anamnezę ir nukreipti jus į neurologijos konsultaciją.

Antras žingsnis: anamnezė dalyvaujant lydinčiam asmeniui ir testai neurologo kabinete

Vizitas pas neurologą – tai laikas labai išsamiam sveikatos būklės aptarimui (anamnezei). Ypatingai svarbu, kad kabinete greta paciento būtų asmuo, kuris kasdien būna kartu ir geriausiai žino jo elgesį. Pats pacientas dėl smegenų pažeidimų dažnai nesuvokia savo sunkumų ir užtikrintai gali teigti, kad jaučiasi kuo puikiausiai.

Kitas etapas – pažintinių (kognityvinių) funkcijų įvertinimas. Gydytojas atlieka trumpus neuropsichologinius testus (populiariausias iš jų vadinamas MMSE – Trumpa protinės būklės tyrimo skalė) – tai įrankis, tikrinantis gebėjimą sutelkti dėmesį, skaičiuoti ir orientuotis, o pats testas susideda iš paprastų užduočių atlikimo.

Trečias žingsnis: smegenų vaizdiniai tyrimai ir kraujo tyrimai

Neįmanoma vienareikšmiškai nustatyti neurodegeneracinės ligos nepažvelgus į galvos vidų. Todėl neurologas turėtų paskirti vaizdinius tyrimus, t. y. magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Tai leidžia gydytojui fiziškai pamatyti smegenų būklę ir atmesti kitas simptomų priežastis (pvz., navikus, patirtus insultus). Visą diagnostiką gali papildyti išsamūs kraujo tyrimai (įskaitant genetinį ištyrimą ar konkrečius biologiškai veiklius žymenis), o kai kuriais atvejais – stuburo smegenų skysčio tyrimas.

Diagnozė – o kas toliau?

Išgirsti ligos pavadinimą visada yra sunkus momentas. Tačiau verta atsiminti viena: pati diagnozė nereiškia gyvenimo pabaigos, o gyvenimas su demencija vis dar gali turėti prasmę. Nuo šios akimirkos gydytojas neurologas turėtų nuolat lydėti pacientą, parinkdamas atitinkamus vaistus, o reguliarūs patikrinimai padės stebėti jo būklę. Diagnozės nustatymas taip pat padės paciento artimiesiems suprasti jo elgesį ir pritaikyti tinkamus palaikymo bei buvimo kartu būdus.